veislė

veĩslė sf. (2) Š, DŽ, KŽ, veislė̃ (4) Jn(Vl), LsB461, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Alks; D.Pošk 1. SD169, Sut, N, LL213 prieauglio vedimas, veisimasis, dauginimasis: Ans laiko karvę, kiaulę dėl veislės J. Veršį veĩslei laikyti K. Jei teliuko šiurkštus liežiuvis, tai geras veislei LTR(Brsl). Ažsiliksma veĩslei telyčiotę Ktk. Avytė bus veĩslei, ė baroną vilkas neš (pjausime) Ad. Nu i palikom veĩslei mas aną (avį), par žiemą išbuvo Gd. Kiaulę turam veĩslei pasilikę Lkv. Šitas paršelis reiks veĩslei ažliktie K.Būg(Ds). Veĩslei pirkdavo, veisliniai buvo arkliai, išskirti (geri) Krž. Dvi antes tokias margas nuspirko veislei Klt. Plaukas ilgas karvės, turbūt ka veĩslei palieka Krč. Jei karvė ant karvės karstosi, tai reikalauja veislės LTR(Lp). Kad ir liko kokia žuvis, tik an veislė̃s (veislei) Rud. Iš veislės aulio nereik medaus imti S.Dauk. Palikit musių dėl veĩslės – nebus kas pribudina (juok.) Žml. Veislių laukelis ŽŪŽ56. Kad nons kiek veĩslei įsitaisius tų mėlynių bulbių LKT251(Šd). Suvalgėme visas bulves, nė veĩslei (sėklai) nebeliko DŽ. Kap kas da turi grikių dėl viso pikto, dėl veislė̃s Kpč. | Svajoju jums kaip nors pinigų nusiųsti, bet kad tuo tarpu jų nėra nė veislei (juok. visiškai nėra) S.Čiurl. Visus knypkius ma[n] išpjaustei, nots vieną būtum palikus veĩslei (juok.) Šk. ^ Neverk, jug ne an smerčio, ant veislės (= veislei) eitì (ramina nuotaką per vestuves) Šts. Tas jau veislei nebderės VP46. 2. Q41, B84, H156, R, R32, MŽ, KBII91, KI487, P, FrII444, Amb, LL203, Š, E, ŠT1, BTŽ, KŽ, LEVI508, Pv, Jrb biol. gyvulių ar augalų grupei būdingos vienodos morfologinės ir fiziologinės savybės, perduodamos paveldėjimu; tokias savybes turintys gyvuliai ar augalai: Kiaulė geros veislė̃s K. Apie Raguvą, Anykščius tai tokia ir veĩslė buvo menkutė kiaulių Sb. Y[ra] mat nevienodos veĩslės [bekonai]: kiti y[ra] tokie ilgi, kiti trumpi Kl. Ka jau nuluzgusiosioms ausims, geros veislė̃s [paršeliai] Trk. Gyvulių veislių sukūrimas yra ilgo ir atkaklaus sąmoningų žmonių darbo rezultatas rš. Ana (karvė) iš tos veĩslės y[ra], šėmmargųjų Trk. Tokia veislė̃ papuolė – nepenas kiaulės Rdn. Išnyko to veĩslė karvių Dglš. Prie ožkų randas daugel ypatiškų (skirtų) veislių̃ KI2. Arkliai buvo geri, lietuviškos veĩslės Smln. Išsivedė arklį tokios didelės veislė̃s DrskŽ. Arabų veĩslės žirgas DŽ. Gyrės, kad geros veĩslės avelę nuspirko Skp. Seniausia medžioklės šunų veislė̃ tai buvo skalikai Kpč. Šuva vilkų veislė̃s, loja Grv. Veislė̃ gera kačių – žiurkes ima Prn. Kaip čia atejom, tą pačią [bičių] veĩslę atsinešėm; gal nusigyveno veĩslė, pradėjo visai nebeaugt Kp. Gegužė tiek pat vanagų veislės esanti Sln. Čia mažiukų veĩslės [viščiukai], jie neauga dideli Bsg. Tokia veĩslė anų balandžių J. Jeib … nevalgytumbit erelį, vanagą, žuvėdrą, raragą (paraštėje maitėdį), lingę ir kas jos veislės yra BB3Moz11,13–15. Geltonoji karalienė apsivaisino su bičių tranu, ir dėl to ta margoji veislė LC1883,16. Vėl prilyginta yra karalysta dangaus tinklui įmestamuojam mariosna, kuriuo visokias veisles žuvų gauna VlnE187. Girėje yra įvairios veislės medžiai S.Dauk. Ąžuolo veislės atmainų yra 80 I. Dynė – vaisius arbūzo veislės I. Tą dilgynių veĩslę sunku išnaikinti KI94. Jūso veislė̃s bulvių da nė[ra] nudžiūvę laiškai Lnk. Mūsų roputės yra ypatiška veislė̃ jūsiškių KI2. Visokių veĩslių grūdų in [kluono] pado: i žirnių, i rugių, i miežių Klt. Dabar kitoniškos gal ir veĩslės [rugiai]: seniau rugiai užaugdavo už žmogų didesni Kp. Rugiai buvo auginami aukštųjų veĩslių Pl. Tu veisk kitą veĩslę tų uogų Plng. Da girdėjau vieną [rožių] veislę senovinę, tai da juodesnė PnmŽ. Visas veisles tabokų gal suvesti į tris dalis S.Dauk. Veislių tyrimo inspekcija ŽŪŽ85. Veislės gerinimo atranka ŽŪŽ170. Pagadinti veĩslę NdŽ. Gaidys mažutis, išėjom iš veĩslės Mžš. Pasilikau tik porą ančių, kad iš veĩslės neišeičiau Ds. Buvom tokių gerų bulbių prasivaisę i vė išėjom iš veĩslės Mžš. | Išeina iš veĩslės (pasidaro kitoks, skiriasi nuo kitų) – be dantų Lb. | Tų vištų tokia veĩslė (papratimas): kiaušinius mėtyt ant kiemo Jrb. | prk.: Gera muno vaikai, muno senis užveisė tokią veĩslę: gerančių veĩslė jei užsiveisas, išnaikinti sunku, negal Krš. Jis ne bailių veĩslės BŽ114. Blusų nebė[ra], pasibengė ta veĩslė blusų Krtn. Troba mano sena, ir aš tos pačios veĩslės (juok.) Všt. Tas palkusas (vaikigalis) iš kiaulių veĩslės (neišauklėtas, nemandagus) Tr. Naginės irgi vyžų veĩslės Trgn. Vyrų neparginčysi – tokios veislė̃s Krš. ^ Veislė veislės neatleidžia (rūšių lieka rūšis) N, ST597. Bloga veĩslė veisias greičiau nekai gera Klt. Ponų giminės, ubago veislės Kos152. Vilkas savo veĩslės nèpula End. ║ pavidalas, panašumas: Pasirodo kaukas katino veislėje (paveiksle) LTIII202(K.Būg,Kl). ║ rasė: Veislės žalsvosios (Kitojaus, Japonijos ir kt.) LTI278(I). 3. MŽ100, SP¹149, LTIII4(Bs), V.Piet, ŠT7,18, Š, NdŽ, Dglš, Aln, Šmn, Yl giminė, palikuonys: Giminė, veislė SD253. Kuningų veislė B99. Momos, ne tėvo veislė OsG173. Žmonių veislė̃ KII54. Jis sūnų (vyriškos veislė̃s) nepaliko KII79. Anys da vis eina iš šlėktų veĩslės Skdt. Abi be slovos – kampinykų veĩslė Klt. Dvi mergeles teturėjo, i nebliko veĩslės Slnt. Kas juos žino, tų namų yra veĩslė ko likus a nėr Švnč. Tokia jau jų veĩslė: miršta miršta i vė eina Klt. Aš tik tokių padususių veĩslės, o šiaip da jaunas Snt. Koki mūso buvo veĩslė – koki mūso buvo plaukai! Lc. Žinai, kokia anų veĩslė – tiktai grobti! Krš. Prasčios veislė̃s, juodnugarių – telža, ka akės plinka Krš. Mergučė, atsigimė į tą senio (savo tėvo) veĩslę Skr. Dėde, nė nežyli. – Tai jau tokios veĩslės, vaike Grš. Ir tamstos tėvelis, atmenu, anksti ir žilt, ir plikt pradėjo. – Tokia jau mūsų veislė A.Vien. Tu su savo Ieva juk dar nebuvota bandę, kaip jūsų veĩslės pulks ant svieto šio prasiplatys K.Donel. Nuo tokių pasaulės armyderių likusiojo svieto veislė turėjo paskisti po įvairius kraštus S.Dauk. [Malūne] gyveno melnykas, pavarde Šaltis, vokiečių veislės M.Valanč. Mes, motriškosios, esame silpnoji pusė žmonių veislės Blv. Veislė Semo gyveno Azijo[je] S.Stan. Tu, piktoji veisle, dabokias žodžio Pono BBJer2,31. Mesijošius ateis iš giminės Judo, iš veislės Dovydo brš. Ta veislė niekaip kitaip neišvaroma kaip tik malda ir pasninku SkvMr9,28. | Šitos veislės žodžiai turi nekilnojamą kirtį ant šaknies K.Būg. ^ Tu (degtine) ubagų veislę gimdai Ps. ║ gyvulių ar paukščių vada, perai: Vei! kaip žąsins savo sulaukęs sveikina veĩslę K.Donel. Valgyk skruzdėles ir jų negimusią veĩslę K.Donel. Šakos, ant kurių po lapais užgimė veĩslė ir lizdelyj nei lopšy čypsėdama verkė K.Donel. Neparduosiu paršų su maišu – visą veĩslę norėtum nusipirktie Brb. | Grybus nupjauna, palieksta veĩslės (grybiena) Dgp. 4. derlumas, gausa, veislius: Bulvės nemažos, bet veĩslės nėra: dvi trys Bgs. Anos (bulvės) tai didelės, ale nėra veĩslės Švnč. Užauginimas jaunų galvijų arba veislė labai menka buvo K.Donel. Išejo iš veĩslės cibuliai Klt. 5. Vlk vyrų, patinų lyties organai: Tekėjimas veislės I. Granatis kaip sprogo ir nutraukė vyrui veĩslę Sml. Nedaug trūko, būt visą veĩslę nunešę Al.

◊ vélnio veĩslė apie blogą, piktą žmogų: Vélnio veĩslė: kaip kada pašnekinus ka duos žodį! Krš. Vélnio veislė̃ – vis pryš i pryš Krš.